šlovėk

šlovė́k interj. NdŽ; R, R181, MŽ, MŽ239,545, OsG160,178, Sut, N, [K] žr. 2 šlovė: Šlovėk tam, kursai pamokslus nuo ugnies pasisaugotis ir nuo bėdos išsikavoja prš. Šlovėk tiems krikščionims, kuriems rūp savo žodį attesėti brš.